Antro pasaulinio karo metu vokiečių povandenio laivo įgula lėbauja krante ir sekančią dieną išplaukia į Atlanto vandenyną. Per du mėnesius plaukiojimo jūreiviai užsiaugina barzdas, užsiveisia utėlių, skaldo nešvankius juokelius, patenka į audrą, sunaikina tris britų laivus ir, šiaip ne taip, pasprunka nuo eskadrinio minininko.
Degalai baiginėjasi, laivo kapitonas nusprendžia grįžti į bazę esančia La Rochelle mieste Prancūzijoje. Jūreiviai svajoja apie lėta popietinį pasibarškinimą su prostitutėm, tačiau kapitonas gauna tris kartus užšifruotą radiogramą, kuriuje nurodoma plaukti į Vigo uostą Ispanijoje, prisipildyti degalų ir plaukti į La Spezia bazę Italijoje.
Plaukiant per Gibraltaro sąsiaurį britai užpelenguoja povandeninį laivą moderniu aktyviuoju sonaru ir užmėto bombomis iš lėktuvo. Povandeninio laivo korpusas pažeidžiamas ir prisiurbia vandens. Laivas nugrimzta iki dugno į 280 metrų gylį, atrodytų, už techninių laivo galimybių ribų. Visos sistemos sugedusios, deguonies atsargos baigiasi. Viltis išsigelbėti blėsta. Po daugelio valandų kovos su vandeniu ir technika įgulai pavyksta iškilti į paviršių ir grįžti į La Rochelle.
Laivo įgula sutinkama gėlėmis ir sveikinimo šūksniais, tačiau šventę nutraukia britų bombonešiai. Dūmams išsisklaidžius kapitonas mato, kaip skęsta jo laivas ir pats krenta negyvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą